PUTEIKIS PLIUS
Ligitos Girskienės paskyra
LIEPOS 6 – VALSTYBĖS DIENA

ELEKTRONINIO ŠMEIŽTO ATAKA PRIEŠ TARYBOS NARĘ

Pranešimas spaudai
2017 birželio 28 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl elektroninio šmeižto atakos, ko pasekoje buvo užblokuotas jos socialinio tinklo Facebook profilis. Profilis buvo blokuotas po to, kai politikė socialinėje paskyroje paviešino filmuotą medžiagą iš birželio 17 dienos renginio Klaipėdos Menų zonoje, kur festivalis ‚Ont Grindų“ pristatė grupes: ‚Stranguliatorius“. „Faršas“ ir kt.

- Mano filmuotuose vaizduose matėsi viešoje vietoje vartojamas alkoholis, mažamečiai ir asmenys, kurie elgėsi lyg būtų apsvaigę, - sakė Nina Puteikienė.- Man paviešinus minėtą įrašą, birželio 18 dieną vienas iš Menų zonos rengėjų – Darius Vaičekauskas – savo FB profilyje sukūrė ir publikavo mane pajuokiantį memą (mano nuotrauką su pridėta ilga nosimi), tą pačią dieną tuo įrašu pasidalino savo FB paskyroje ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pridėjęs savo komentarą – pavadinęs mane „gražianose“ ir pan. Mero elgesį svarstys savivaldybės tarybos Etikos komisija.

Po šių veiksmų mano FB paskyra, kurioje yra beveik 3 tūkst. draugų ir daugiau nei tūkstantis sekėjų buvo užblokuota.

Politikė teigia, kad paskyros užblokavimas man padarė žalą jai ir kaip asmeniui, ir kaip politikei, ir kaip valstybinės įstaigos darbuotojai.

- Negaliu susisiekti su draugais, kaip politikė nebegaliu skleisti savo idėjų, o profesine prasme padaryta itin reikšminga žala, nes valstybinėje įstaigoje vadovauju Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriui, esu įstaigos Facebooko paskyros redaktorė, - sakė Nina Puteikienė.
Politikė jau dveji metai aktyviai dirba Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicijoje. Jos kritikos strėles socialiniame Facebook tinkle buvo nukreiptos prieš valdančiosios liberalų daugumos savivalę, ypač daug dėmesio skyrė kultūros finansavimo temoms ir ypatingai – mero žmonos Ingos Grubliauskienės Klaipėdos džiazo festivalio finansavimui. Šiemet Klaipėdos savivaldybė jam skyrė 50 tūkst. Eur.

- Mano nufilmuoti ir paviešinti vaizdai yra iš Menų zonos, kuri taip pat finansuojama iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto – jai skirta 38 tūkst. Eur., daugiau nei 20 tūkst. – iš Lietuvos kultūros tarybos, - sakė Nina Puteikienė. -. Menų zonai vadovaujantis Darius Vaičekauskas yra Klaipėdos Kultūros ir meno tarybos narys. Ši taryba yra pagarsėjusi tuo, kad skirsto finansavimą saviems (praktiškai visi tarybos nariai yra patys projektų teikėjai arba vadovauja projektus teikiančioms įstaigoms), tarp jų – ir Klaipėdos mero žmonos džiazo festivaliui. Mano paskyros užblokavimas – tai akivaizdus bandymas užkišti man burną, riboti žodžio laisvės galimybes. Nes šiandien internetinė erdvė, Facebooko socialinis tinkas – yra tikroji viešoji erdvė, Hide Parkas, kuris užtikrina pilietinę ir politinę teisę į žodžio laisvę. Be to, kyla pavojus mano identitetui Facebook tinkle ir asmeniniams duomenims.

   

www.puteikisplius.lt/media/nuotraukos/2943.mp4

Filmuota medžiaga ir nuotrauka yra iš Menų zonos renginio. Filmuota medžiaga buvo publikuota užblokuotoje FB paskyroje. Jeigu reikia daugiau filmuotos medžiagos, mielai persiųsčiau per Wetransfer
Nina Puteikienė. 8 698 53023

 

Protesto akcija „Kultūros ūkis: visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės lygesnės“

Nina Puteikienė,
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, 8 698 53023

Birželio 13 d. 16-18 val. ant šaligatvio prie Klaipėdos miesto savivaldybės rengiama meninė protesto akcija „Kultūros ūkis: visi gyvuliai lygūs, bet kiaulės lygesnės“ prieš neskaidrią kultūros projektų finansavimo Klaipėdos miesto savivaldybėje tvarką.

Dar pernai Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir savivaldybės administracija, kilus kultūrininkų diskusijoms dėl neskaidrios kultūros projektų finansavimo tvarkos, pažadėjo, kad padėtis keisis – visos tvarkos bus peržiūrėtos. Tačiau tai nebuvo padaryta. Vietoj to pernai metų pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba tik padidino sumą, kuri gali būti skiriama iš savivaldybės biudžeto vienam reprezentaciniam festivaliui nuo 20 tūks. Eur iki 100 tūkst. Šiems metams skirtą 200 tūkst. Eur sumą savo įsakymu paskirstė festivaliams ne miesto taryba, o savivaldybės administracijos direktorius. Skandalai lydėjo ir visą statuso patvirtinimo ir lėšų skirstymo procesą: nemaža dalis Kultūros ir meno tarybos, kuri ir suvaidino lemiamą vaidmenį paskirstant lėšas, narių patys yra susiję su rengiamais festivaliais, ekspertai dažnu atveju irgi turėjo vienokių arba kitokių sąsajų su šiais festivaliais. O viską vainikavo tai, kad net ketvirtadalis visos sumos atiteko mero šeimos rengiamam Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui.

Protesto akcija interpretuoja du kultinius literatūros kūrinius: Ilfo ir Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“ ir Džordžo Orwello „Gyvulių ūkį“. Akcijos dalyviai – tipiški biurokratai arba politikai, o kėdės simbolizuoja jų galią skirstyti, pasisavinti, duoti ‚saviems“ viešuosius resursus – pinigus. Antra vertus, labai dažnai, Klaipėdos valdančiųjų – liberalų – vystomi projektai primena Vasiukų projektus. Didysis kombinatorius Ostapas Benderis miestelio gyventojams pažada rengiant šachmatų turnyrus sukurti Naujuosius Vasiukus – klestintį didmiestį. Rojaus miestą, kuris greitai paverš sostinės statusą iš Maskvos. Metropolį, kuriame įvyks pirmasis tarpplanetinis šachmatų turnyras. Panašu į Klaipėdą – tik čia vietoj šachmatų –džiazas.

O Džordžo Orvelo satyrinė alegorija „Gyvulių ūkis“ labai taikliai atspindi dabar Klaipėdos politikoje bei bendrajame miesto gyvenime įsivyraujančią tiesioginę priklausomybę nuo Liepų 11 – Savivaldybės. Tie kurie, siūbuoja pagal jos liniją, yra lygesnį už kitus, todėl jiems vieta „prie lovio“ – projektinių ar kitų pinigų dažniausiai iš anksto garantuota.

SVARBI INFORMACIJA

2017 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 89 straipsnio 1 dalimi, nusprendė patenkinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės Ligitos Girskienės, išrinktos pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“ iškeltų kandidatų sąrašą, rašytinį prašymą atsistatydinti ir pripažinti tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė, kad savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas nebesantis tarybos narys, pirmasis tarybos nario mandato negavęs kandidatas — Dainius Špučys.

www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/05768630364011e78397ae072f58c508

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos "Puteikis plius" narių 2016 m. veiklos ataskaitos
 
 
 
     
Ninos Puteikienės 2016 metų veiklos ataskaita Ligitos Girskienės 2016 metų veiklos ataskaita Alfonso Vildžiūno 2016 metų veiklos ataskaita

 

ATVIRAS LAIŠKAS LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PIRMININKUI REMIGIJUI ŠIMAŠIUI

DĖL KLAIPĖDOS MERO DŽIAZO FESTIVALIO FINANSINĖS ATASKAITOS PAVIEŠINIMO

Nina Puteikienė, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, frakcijos „Puteikis Plius“ pirmininkė, 8 698 53023, Nina.Puteikiene@klaipeda.lt

Nuoširdžiai džiaugdamasi, kad Lietuvos liberalų sąjūdis atsisako gėdingų tradicijų ir ryžtasi, parengęs Skaidrumo standartą, žengti tiesos keliu, noriu įkvėpti drąsos tai ne tik pasakyti, bet ir padaryti. Minėtuose standartuose sakoma, kad: „Liberalų sąjūdis laikosi bekompromisės pozicijos, kad visi jo politikų, narių, sekretoriato ir atstovų veikla privalo griežtai atitikti Lietuvos įstatymuose numatytas politinės veiklos, finansavimo ir finansinės atskaitomybės nuostatas, bei vadovautis aukščiausiomis etikos, profesionalumo ir atskaitomybės normomis. Liberalų sąjūdis griežtai laikosi nulinės tolerancijos korupcijai politikoje bei viešųjų ir privačių interesų konfliktams. Tai galioja bet kuriam partijos nariui.“

Todėl prašau paviešinti detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio, kuriam vadovauja Klaipėdos miesto mero žmona Inga Grubliauskienė, finansinę 2011-2016 metų ataskaitą
Klaipėdoje šiemet buvo surengtas jau XXII-asis Pilies džiazo festivalis. Festivalį rengia 2004 metais įteigta asociacija "Klaipėdos Džiazo Festivalis". Šiai organizacijai ir pačiam festivalio projektui vadovauja Klaipėdos miesto mero liberalo Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė. Pati organizacija įsteigta tuo pačiu adresu, kur gyvena ir mero šeima. Pats meras yra festivalio globėjas ir aktyvus kiekvieno festivalio dalyvis: veda koncertus, pristato dalyvius, pats muzikuoja. Šioje gražioje veikloje dalyvauja ir mero vaikai.

Festivalis yra remiamas savivaldybės (įtrauktas į reprezentacinių festivalių sąrašą, nors, pvz. Dainų šventė nėra įtraukta ir negauna finansavimo atskira eilute, kaip Džiazo festivalis), Lietuvos kultūros tarybos, Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių, UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vystymo bendrovės, kurios valdybos narys yra Vytautas Grubliauskas, kitų įmonių ir įstaigų.

2015 m. savivaldos rinkimų metu mero pokalbyje su viena iš pretendenčių į mero postą, buvo paminėta, kad Inga Grubliauskienė ištisus metus kas mėnesį, dirbdama jos vadovaujamoje asociacijoje, gauna atlyginimą apie 2 tūkst. Eur. Tai rodo, kad Inga Grubliauskienė užsiima ne labdaringa veikla, nors, ko gero, visos asociacijos pajamos yra gaunamos iš projektų ir rėmėjų lėšų. Vien pernai festivaliui iš Lietuvos kultūros tarybos buvo skirta 20 tūkst. Eur, o Klaipėdos miesto savivaldybės – 18 tūkst. Eur.

Beje, vienas iš didžiųjų rėmėjų yra UAB „Švyturys“. Matyt tai yra viena priežasčių, kad šis festivalis Klaipėdoje tampa ne tik melomanų sueigos vieta. Visa jo teritorija nusidažo geltona „Švyturio“ palapinių ir alaus spalva. Muzikos klausomasi su alaus bokalu rankoje.

Kadangi paramos festivaliui ieško ir prašo mero Vytauto Grubliausko žmona, ar tokiu būdu nesukuriama dviprasmiška situacija, kai iš esmės įmonės yra reketuojamos? Juk nei vienas verslininkas nenorėtų susipykti su miesto meru. Ne paslaptis, kad dažnai festivalį remia ir tos įmonės, iš kurių savivaldybė perka paslaugas. Ar ta įmonių parama tokioje situacijoje netampa pakiša? Juk, be abejonės, norint pasiekti muzikinės festivalio kokybės, reikia užsitikrinti solidų finansavimą. Mero žmona yra spaudoje minėjusi, kad atlikėjų honorarai kartais siekia ... nuosavo gyvenamojo namo kainą. Vien šis pavyzdys rodo, kad festivalio sąmata yra daugianulė,

Tokioje situacijoje, kai mero šeimos festivalis sutraukia įmones, kurios finansiškai pakankamai pajėgios, kad galėtų skirti paramą, nebelieka įmonių ir asmenų, kurie galėtų paremti kitas kultūrines iniciatyvas. Kultūrinis gyvenimas mieste darosi vienakryptis, koncentruotas ties džiazo muzika, kitos kultūros sritys šiame kontekste savaime pasidaro foninėmis, visomis prasmėmis mažiau reikšmingomis nei džiazas, ir nebesugeba pritraukti rėmėjų. Tai rodo ir faktai: Klaipėda tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame imtas riboti dailės prieinamumas. Savivaldybės parodų salėje – Kultūros komunikacijų centre per nemokamo lankymo dieną galima apžiūrėti tik vietinės reikšmes menininkų darbus, o nacionalinės ir pasaulinės reikšmės – ne. Be to, joms taikomos kelis kartus didesnės kainos. Jokioje kitoje savivaldybėje tokių dalykų nedrįstama daryti. Šį pavyzdį pateikiau tam, kad įrodyčiau, jog jeigu meras rūpintųsi ne tik Džiazo festivaliu, bet Klaipėdos kultūra apskritai, tai jis rastų rėmėjų Klaipėdos kultūrų komunikacijos centrui, kurie padengtų aukšto lygio parodų kaštus ir jos būtų prieinamos visiems klaipėdiečiams. Bet taip nėra, nes džiazas Klaipėdoje paskelbtas svarbiausiu iš menų. Kaip kinas Lenino laikais.

Liberalai mėgsta kartoti, kad nieko nemokamo nėra. Bet džiazo festivalio koncertai – nemokami. Nors jų lankytojai turi atliekamų eurų nusipirkti čia pat praduodamo alaus bokalui. Ar šiame kontekste džiazas netampa tik rinkodaros priemone alaus pardavimams skatinti? Tuo tarpu mano pasiūlymui leisti nemokamai Klaipėdos koncertų salėje nemokamai lankytis Muzikos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams, atmetamas, demagogiškai aiškinant, kad nieko nemokamo šiais laikais nėra. Tokiu būdu nesudaroma galimybė muziko karjeros siekiantiems jaunuoliams susipažinti ir gyvai pasimokyti aukšto sceninio meistriškumo, neugdomas klasikinės muzikos koncertų lankytojas.
Pilies džiazo festivalio sąmata, išlaidos ir pajamos nėra viešai skelbiamos. Apie tai garsiai ir dažnai kalbama Klaipėdos bendruomenėje. Tos kalbos nei Mero šeimai, nei Liberalų sąjūdžiui garbės nedaro. Todėl ne kartą viešai kreipiausi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, parašydama, kad būtų išviešintos Klaipėdos Pilies džiazo festivalio asociacijos ir paties festivalio sąmatos: pajamos, išlaidos, rėmėjai, paramos dydžiai, jų panaudojimas, jos vadovės Ingos Grubliauskienės atlyginimas. Su tokiais klausimais į Ingą Grubliauskienę prieš keletą metų kreipėsi ir vienas Klaipėdos žurnalistas. Jis vietoj atsakymų sulaukė grasinimu tesimu. Tačiau šiandien, kai Lietuvos liberalų sąjūdis pagaliau suprato į kokią politinę ir žmogiškąją aklavietę veda viešumo, atsiskaitomumo visuomenei ribojimas, pajamų slėpimas, protekcionizmo dangstymas, naudojimasis užimama padėtimi savo asmeniniams tikslams, pats laikas nuimti šešėlį ir nuo Klaipėdos mero bei jo šeimos veido, paviešinant pastaruoju metų 2011-2016 (V. Grubliauskas dirba meru) Klaipėdos pilies džiazo festivalio detalų finansavimą. Priešingu atveju, visi Liberalų sąjūdžio paskelbti Skaidrumo standartai ir liks tik viešųjų ryšių akcija, dar labiau nuvilsianti Lietuvos žmones, kurie po Masiulo skandalo jaučiasi apvogti.

Aš ir šiandien noriu tikėti, kad Klaipėdos džiazas – absoliučiai skaidrus ir Mero šeima, įkvėpta visuomenės ir Liberalų sąjūdžio Skaidrumo standartų spaudimo, ryšis pateikti viešai detalią Klaipėdos pilies džiazo festivalio ataskaitą. O meras Vytautas Grubliauskas supras, kad jis – ne tik džiazo muzikantas Kongas, o ir politikas, tiesiogiai išrinktas meras, iš kurio miestiečiai, kultūros bendruomenė tikisi lygaus dėmesio visiems miestiečiams ir visiems menams. Ne tik džiazui, kurio dėka Vytautas Grubliauskas puikiai atsiskleidžia, kaip talentingas muzikantas. Laukiame tikslių ir skaidrių politinių natų.

VISUOMENININKAI REIKALAUJA STABDYTI BASTIONŲ TILTO STATYBĄ

PRANEŠIMAS SPAUDAI

2015 05 26

Visuomeninė Klaipėdos kultūros paveldo komisija kartu su kitomis aštuoniomis uostamiesčio nevyriausybinėmis organizacijomis ir savivaldybės tarybos frakcija „Puteikis Plius“ kreipiasi į Vidaus reikalų bei Kultūros ministrus, Ministrą pirmininką ir Prezidentę, prašydami, kad būtų stabdomas lėšų skyrimas naujojo Bastionų tilto statybai. Prašoma stabdyti neracionalų mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą ir neskirti Klaipėdos miesto savivaldybei numatomos 6 mln Eur tilto ir 2,5 Eur mln aplinkinių gatvių pertvarkai iš ES struktūrinių fondų ar LR biudžeto lėšų. Taip pat prašoma inicijuoti specialiųjų tarnybų tyrimą dėl Klaipėdos politikų Artūro Šulco ir Simono Gentvilo lobistinės veiklos, galimai neteisėtai proteguojant UAB „Šiaulių banko turto fondas“, patikrinimo ir privačių bei tarnybinių interesų supainiojimo žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano, Bastiono gatvės ir naujojo tilto projektavimo atžvilgiu.

Tilto statybai skirtas lėšas prašoma nukreipti šioje tikslinėje teritorijoje esančių ugdymo bei švietimo įstaigų kapitaliniam atnaujinimui, naujos mokyklos ir darželio statybai, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų pritaikymui neįgaliesiems ir dviračių takų infrastruktūros įrengimui. Būtent šioje tikslinėje teritorijoje yra didžiausia mieste švietimo įstaigų koncentracija: joje veikia 16 švietimo įstaigų, 6 lopšeliai-darželiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės valdančioji liberalų dauguma, neatsižvelgdama į nevyriausybinių organizacijų perspėjimus dėl žalos Valstybės saugomiems Klaipėdos miesto senamiesčio ir miesto istorinės dalies kompleksams, nutarė per Klaipėdos senamiestį, pažeidžiant paveldo objektui taikomus apsaugos reikalavimus, tiesti generalinę Bastionų gatvę ir statyti pagrindinį 4 transporto juostų tiltą. Šio projekto realizavimas pažeidžia kairėje ir dešinėje Danės upės pusėse gyvenančių žmonių teises bei visų klaipėdiečių viešąjį interesą.

Istoriko Dainiaus Elerto nuomone, įgyvendinus minėtą projektą bus sunaikintas istoriškai susiformavęs Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos istorinės dalies kompleksų gatvių tinklas bei išlikęs XVII-XVIII a. Klaipėdos gynybinių įtvirtinimų kompleksas bei jo elementai, kultūrinis sluoksnis ir archeologinis paveldas. Kaip gūdžiais sovietmečio laikais, platinant naują Bastionų gatvę, ketinama nugriauti istorinę Bangų gatvės išklotinę pabrėžianti Senamiesčio namą.

Dėl planuojamo transporto srauto poveikio nesprendžiamas projekto vystytojų deklaruotas tikslas mažinti transporto apkrovą Klaipėdos senamiestyje. Ši problema tik perkeliama iš vienos Klaipėdos senamiesčio ir Klaipėdos istorinės dalies į kitą. Teigiama, kad planuojama transporto ,,arterija" yra neadekvati Klaipėdos centrinės dalies užstatymui, nes esama istoriškai susiklosčiusi gatvių, urbanistinė struktūra yra absoliučiai nepalanki dabar peršamai transporto schemai. Todėl pastačius minėtą tiltą ši tampa dar labiau komplikuota;

Bastionų gatvė dešiniajame danės krante įsilies į Danės gatvę, kurią ketinama danės skvero sąskaita praplatinti trečia juosta. Dėl to sumažės ten esanti viešoji erdvė ir žalieji plotai. Dėl transporto išmetamųjų dujų bei sukeliamos vibracijos aplinkiniai gyventojai (kairėje ir dešinėje Danės upės pusėse) netenka teisės į švarią sveiką, netriukšmingą aplinką, galimybės gyventi darniai vystomame Klaipėdos senamiestyje ir Klaipėdos miesto istorinėje dalyje. Tokiu būdu pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai.

Kreipimesi pabrėžiama ir tai, kad projektas įgyvendinamas ignoruojant teisės aktuose įtvirtinta nuostata dėl visuomenės informavimo ir įtraukimo į planavimo procesą. Nei gyventojai, nei suinteresuotos NVO nesupažindintos su transporto arterijų pralaidumo analize, kurioje būtų išnagrinėtos alternatyvios transporto arterijos galimybės (pvz. keliolika kartų efektyvesnės ir ekonomiškesnės jungties Klemiškės g. — Garažų g. - Šiaurės pr.), neinformuoti apie būsimo transporto srautų keliamo triukšmo, vibracijų poveikį aplinkos kokybei, visuomenės sveikatai, kultūros paveldo kompleksų vertėms visoje numatomoje transporto srauto trasoje (įjungiant Bangų, Gluosnių sk., Baltikalnio g., Liepų g., Danės g. ir kt.). Nepateikiamas aiškus poveikių kompensavimo priemonių planas su skaidriu atlyginimo už nekilnojamo turto nuvertėjimą (atsižvelgiant į nekilnojamo turto kainas iki tilto pastatymo ir po tilto pastatymo), nepateisintus teisėtus lūkesčius ir kitas sukeltas pasekmes.

Taip pat visuomenininkai pastebi, kad akivaizdžiai proteguojami, gyvenamųjų namų kvartalus Danės upės kairiajame krante numačiusio, privataus nekilnojamo turto vystytojo UAB „ŠBTF" interesai ir nedeklaruota, neskaidi valdančiosios Klaipėdos miesto daugumos politikų lobistinė veikla. Interesų supainiojimą šioje projektuojamoje teritorija patvirtina ir VTEK išvados apie vieną iš projektuotojų (archit. S. Stripinienė). Dėl vieno vystytojo ir jį proteguojančio politikų naudos ketinama aukoti viso miesto bendruomenės interesą. Be to, akivaizdu, kad visiškai uždarius Tiltų gatvę visuomeniniam ir komerciniam transportui, gyvenimas Klaipėdos senamiestyje visai apmirs. Todėl racionaliau kurti tobulesnę transporto intensyvumo ribojimo sistemą neatsisakant viešojo ir būtinojo verslo logistikai Senamiestyje transporto funkcijų.

Siaura Baltikalnio gatvelė bus ištiesinta, ja nukreiptas automobilių srautas. Abipus jos mokykla ir Psichiatrijos ligoninės kompleksas

Šis Bangų g. namas bus nugriautas, nes čia prasidės Bastionų g.

Šioje vietoje bus pastatytas Bastionų tiltas

Žalia poilsio erdvė dešiniajame Dangės krante bus paaukota Bastionų tiltui ir jo prieigoms

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023

UŽ VIEŠOJO INTERESO GYNIMĄ – „NIKĖS PLUNKSNA“

 

 

 

 

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2015-05-06

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicija ir nevyriausybinės organizacijos įsteigė nominaciją „Nikės plunksna“, kuri Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse bus įteikta žurnalistui, aktyviausiai ginančiam viešąjį interesą.

Pasak opozicinės frakcijos „Puteikis Plius“ pirmininkės Ninos Puteikienės, žurnalistai yra reali „ketvirtoji valdžia“. Straipsniai, informacija radijuje, televizijoje, internete valdančiąją daugumą priverčia pakeisti nuomonę dažniau nei opozicijos siūlymai. Būtent žiniasklaida geba įgarsinti visuomenės balsą, į kurį valdantieji dažnai nenori įsiklausyti, arogantiškai teigdami, kad jis yra mažareikšmis arba nekompetentingas.

JAV prezidentas Tomas Jefersonas dar prieš 200 metų sakė, kad aktyvus pilietis yra geriausias valdžios arogancijos, korupcijos, privilegijų priešas. Žiniasklaida padeda aktyvinti pilietinius judėjimus, nevyriausybines organizacijas, įgarsinti problemą, perkeliant ją iš virtuvės ar gatvės į laikraštį, eterį ar virtualiąją erdvę. O garsus kalbėjimas apie problemą, jau yra dalis jos sprendimo.

Uostamiestis žiniasklaidos prasme yra turtingas: čia leidžiami du vietos laikraščiai, veikia vietos radijo stotys ir televizija, miestui ir regionui skirti portalai. Žiniasklaidos priemonių gausa sudaro palankias sąlygas stiprinti demokratiją, užtikrina nuomonių įvairovės galimybę.

– Mums pavydi kolegos opozicionieriai kitose savivaldybėse, – sakė Nina Puteikienė. – Tačiau labai svarbu garbės kodekso laikytis ir politikams, nes jie papirkinėdami žiniasklaidą smukdo jos laisvę. Antra vertus, pačiai žiniasklaidai labiausiai norisi linkėti ekonominio nepriklausomumo, nes žiniasklaida, kurios rinkodara pagrįsta užsakymais, pati save paverčia belaisve.

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023

KLAIPĖDOS SAVIVALDYBĖ SAVAVALIŠKAI INICIJAVO VASAROS KONCERTŲ ESTRADOS NAIKINIMĄ

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2016 01 20

Klaipėdos miesto savivaldybė savavališkai inicijavo Klaipėdos vasaros koncertų estrados naikinimą. Savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui pakako tik kolegijos pritarimo vadinamajam Vasaros koncertų estrados modernizavimo projektui ir buvo pradėta viešojo pirkimo procedūra. Kolegija yra patariamasis tarybos organas, mero sudarytas iš komitetų pirmininkų ir jam artimų tarybos narių. Saulius Budinas kolegiją meiliai vadina „mažąja taryba‘. Klaipėdos taryboje turintis daugumą Liberalų sąjūdis toliau vysto vienvaldišką sprendimų priėmimo politiką: išrasdamas įstatymuose negirdėtus „mažuosius“ darinius, nebesitaria jau ne tik su bendruomene, bet ir su ją atstovaujančia taryba.

Praeitų metų liepą kolegija pritarė savivaldybės administracijos siūlymui „modernizuoti“ Vasaros estradą: panaikinti žiūrovams skirtą dalį, vietoje jos „įrengiant“ ... žolyną. Taip pat būtų suformuoti papildomi tūriai: įrengta rekreacine infrastruktūra – lauko treniruokliai, erdvės grupiniams užsiėmimams, lauko teniso, sporto aikštynai.

Klaipėdos chorinė bendrija „Aukuras“ dėl Vasaros estrados naikinimo kreipėsi į Kultūros ministeriją, Seimą ir Prezidentę.

Jau sulauktas atsakymas iš Kultūros ministerijos, kuriame rašoma, kad „ ... ministerija pritaria kreipimosi autorių nuomonei, kad Klaipėdos vasaros koncertų estradą, kaip ir kitas Lietuvoje esančias kultūros renginiams skirtas atviras erdves, būtina išsaugoti. Šie objektai suteikia galimybes organizuoti didelius kultūros renginius, kuriuos gali pamatyti ir išgirsti didelis skaičius žiūrovų. Ypatingai svarbu, kad Klaipėdos vasaros koncertų estradoje kasmet rengiamos regioninės, respublikinės dainų šventės, festivaliai bei kiti renginiai, padedantys puoselėti bei išsaugoti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo objektą – Lietuvos dainų šventę. Manome, kad šiuo metu objektas nepakankamai išnaudojamas miesto bendruomenės ir kitoms reikmėms.“

Po šio rašto savivaldybė sustabdė Vasaros koncertų estrados naikinimo paslaugos viešąjį pirkimą.

Ketvirtadienį, sausio 21 d. 14 val. Klaipėdos Rotušėje vyks tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdis. Jo metu aš pristatysiu pokyčių Klaipėdos vasaros koncertų estradoje klausimą ir siūlysiu, kad šios estrados likimas būtų sprendžiamas rinkėjus atstovaujančioje normalioje, o ne „mažojoje“ draugų taryboje. Taip pat teiksiu siūlymą, kad Klaipėdos savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamentas parengtų Klaipėdos vasaros koncertų estrados panaudojimo miesto bendruomenės kultūros reikmėms koncepciją.

Beje, šis statinys – vienas iš legendinio Klaipėdos miesto mero Alfonso Žalio darbų. Įkurdamas universitetą, Jūrų muziejų, Muzikinį teatrą, Vasaros estradą, jis kultūrino rusišką uostamiestį, diegė šiame darbininkiškame mieste aukštosios kultūros daigus., kurių, deja, dabartinė Klaipėdos valdžia negeba vertinti.

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023

KLAIPĖDOS MERAS INICIJUOJA NETEISĖTĄ ANTIKORUPCIJOS KOMISJOS POSĖDĮ

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2016 01 14

Klaipėdos miesto miesto meras Vytautas Grubliauskas inicijavo neteisėtą Antikorupcijos komisijos posėdį, kuris vyks šiandien, sausio 14 dieną 15 val., savivaldybės administracijoje, Liepų g. 11, pasitarimų kambaryje Nr.137 (I aukštas). Pavedimas čia.

Pagal Antikorupcijos komisijos nuostatus, Komisijos darbą organizuoja ir jam vadovauja Komisijos pirmininkas. Vietos savivaldos įstatymas nurodo, kad šios komisijos pirmininkas turi būti renkamas iš opozicijos. Klaipėdos valdančiajai daugumai neįtiko opozicijos pasiūlyti kandidatai „Puteikis Plius“ frakcijos pirmininkė Nina Puteikienė ir TS-LKD frakcijos pirmininkas Rimantas Didžiokas. Taryba tris kartus nepritarė opozicijos pasiūlytoms kandidatūroms.

Tuo tarpu Vytautas Grubliauskas, inicijavęs Antikorupcijos komisijos posėdį, nesant teisėtai išrinkto pirmininko, įžūliai pažeidžia įstatymą. Miesto meras siūlo ir šios komisijos nariams elgtis neteisėtai – susirinkus išrinkti komisijos pirmininko, kurio nėra, pavaduotoją.

„Puteikis Plius“ frakcijos pirmininkės Ninos Puteikienės manymu, toks mero elgesys rodo, kad valdančioji dauguma norėtų turėti kišeninį, jai parankų šios komisijos pirmininką.

   — Mere, prašau vykdyti Prezidentės pasirašytą įstatymą ir patvirtinti Antikorupcijos komisijos pirmininką iš opozicijos. Ar dairotės tarp tarybos narių dar vieno sovietinio pulkininko leitenanto, kaip kad Etikos komisijai vadovauti?, — klausia Nina Puteikienė.

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023

KRATC AFERA: SLAPTAS PRIVAČIŲ AKCIJŲ SUPIRKIMAS

PRANEŠIMAS SPAUDAI
2015 11 26

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) slapčia nuo visų - Mero, savivaldybės tarybos - išpirkinėja privačių akcininkų akcijas už miestiečių pinigus, kuriuos jie sumokėjo kaip atliekų tvarkymo rinkliavą. Tam tikslui pernai ir užpernai iš klaipėdiečių buvo nuskaičiuoti 362 848 Lt, kokia suma šiemet pasipildė tas rezervas – atviras klausimas. Gal ir milijonu? KRATC – tai ne privati bendrovė, ji atsirado ir yra išlaikoma ES, savivaldybės ir bendrų visų miestiečių lėšomis. Todėl tartis ir viešinti sandorius – būtina.

KRATC valdyba, kurią išimtinai sudaro KRATC vadovybė (Šarūnas Reikalas – direktorius, Šarūnas Jonas Tamulis, Rimantas Gedrimas, Tomas Mataitis – direktoriaus pavaduotojai, Dalia Miciutė – KRATC ekonomistė), pati nusprendė supirkti minėtas akcijas pagal savo nustatytą kainą. Dar prieš trejus metus Meras teigė, kad „Klaipėdos taryba nėra priėmusi sprendimo dėl privačių akcininkų akcijų išpirkimo. Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybės turtas negali būti investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačiųjų juridinių asmenų, taip pat privačiajam juridiniam asmeniui steigti, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus atvejus.“

Tai kas atsitiko šiandien? Minėtas įstatymas nepasikeitė. Tačiau 2006 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto taryba, Vidmanto Plečkaičiui teikimu (jis yra KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas), nutarimu Nr. T2-411 pritarė UAB "KRATC" įstatų pakeitimui, kuriuo vienas iš punktų suteikė teisę sudaryti bet kokius sandorius.

XI skirsnio 68 punktas: „ Direktorius veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Šių įstatų 54 punkte nustatytus sandorius direktorius gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.“

Toks sprendimas prieštarauja aukštesniam teisės aktui – įstatymui.

Itin didelė atsakomybė šioje nešvarioje istorijoje tenka KRATC stebėtojų tarybai. Nors KRATC valdyba yra tokia įžūli, kad nustato net atlyginimą KRATC vadovybei (t. y. – sau patiems), o stebėtojų taryba jau po rinkimų pirmo posėdžio metu patvirtino pačius KRATC vadovus valdybos nariais. Tokiu būdu buvo suteikti absoliučiai neriboti įgaliojimai direktoriui Š.Reikalui atlikti BET KOKIUS sandorius. Tokius neribotus įgaliojimus valdybai padeda įgyvendinti ir akla bei kurčnebylė stebėtojų taryba, kurią sudaro Vidmantas Plečkaitis, Simonas Gentvilas, Judita Simonavičiūtė, Lilija Petraitienė, Daiva Berankienė, Edvardas Simokaitis, Janina Kobozeva.

Todėl šiandien kreipiausi į Merą, prašydama stabdyti sprendimą pirkti akcijas iš privačių asmenų, o sustabdžius - naikinti privačių akcijų pirkimo sandorius. Taip pat prašau Mero ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstatydinti visą KRATC stebėtojų tarybą ir rinkti ją naują, įgalią, atstovaujančią ne partijų, o miestiečių interesu, į kurią būti pakviesti ir Klaipėdos visuomeninių organizacijų atstovai.

Pridedu dokumentą, patvirtinantį cituojamus Klaipėdos miesto mero V.Grubliausko žodžius

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023

VANDENS ATRAKCIONAI KLAIPĖDOJE – KAPINIŲ VIETOJE

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
8 698 53023
https://www.facebook.com/nina.puteikiene

Penktadienį Klaipėdos Rotušėje surengta diskusija apie Trinyčių tvenkinio ateitį sulaukė didelio miestiečių susidomėjimo. Į ją susirinko apie pusę šimto bendruomenės atstovų, atvyko ir būsimos atrakcionų paslaugos teikėjai iš Vilniaus – UAB „Keberiokšt“. Šios įmonės atstovai pateko į nepavydėtiną padėtį: kadangi savivaldybė atsisakė diskutuoti su miestiečiais, jiems teko vieniems atlaikyti klausimų ir kritikos laviną.

Pagrįstus argumentus dėl to, ar tikrai vandesnlydžiui ir kitiems vandens atrakcionams tinkamiausia vieta yra Trinyčių tvenkinys, išsakė diskusijoje dalyvavę specialistai.

– Vienas iš vandenslydžio trasos Trinyčių tvenkinyje bokštų statomas kaip tik buvusių kapinaičių vietoje, - sakė istorikas Dainius Elertas. Pasak jo, tvenkinį reikia vadinti tikruoju jo vardu – Malūnų. Jo istorija siekia XV amžių, greta jo buvo įsikūrę net keturi dvarai.

Lietuvos ornitologų draugijos narys Julius Morkūnas, atlikęs paukščių tvenkinio teritorijoje monitoringą, pabrėžė, kad šis tvenkinys yra vienintelis visoje Lietuvoje miesto tvenkinys, kuriame tokia gausa paukščių įvairovės. Čia peri ausytieji kragai, nendrinės vištelės, laukiai, antys, gulbės.

Bendruomenės atstovai piktinosi tuo, kad Klaipėdos valdžia visiškai nesiskaito su bendruomenės interesais, kad projektas įgyvendinamas nepristačius jo ir neaptarus su paveldosaugininkais, istorikais ir kitais specialistais, nevyriausybinėm organizacijom. 

– Bendruomenė yra nulis mūsų pačių rinktai savivaldai valdžiai, - sakė Rasa Šimkutė.

Skaudžiausia, sakė susirinkusieji, Klaipėdos savivaldybė jau pasirašė sutartį su UAB "Keberiokšt", kuri rengs vandens pramogas. Nuspręsta vienvaldiškai. Juk galimi ir subtilesni sprendimai, neišvarantys tvenkinio šeimininkų – vandens paukščių – iš vandens prieglobsčio.

– Galima civilizuotai ir jautriai tvarkyti tą vietą – be atrakcionų, o įrengiant takus, pastatant šiukšliadėžes, akcentuojant edukacinius gyvosios gamtos elementus, - sakė Rasa Šimkutė.

Nežiūrint į išsakytas mintis, UAB „Keberiokšt“ iki liepos 11 dienos pastatys vandenslydžio trasą, rampas vandenyje, jūrinį konteinerį ant kranto, kuriame įsikurs kavinė. Vietoj šeimai skirto gamtos parko atsiras pramogos turtingiems: 20 kartų pračiuožti vamdenslydžio trasa kainuoja 100 Eur.

Trinyčių tvenkinys neturi maudyklos statuso, todėl kilo klausimas, dėl paslaugos saugumo, kai vandens kokybės parametrai nėra niekieno kontroliuojami.

Diskusijos dalyviai parengė kreipimąsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską bei savivaldybės tarybą, kuriame bendruomenė reikalauja stabdyti sutartį su UAB "Keberiokšt" iki kol nebus kartu su suinteresuota visuomene - bendruomenėmis, NVO - parengta Trinyčių tvenkinio ir parko teritorijos tvarkymo koncepcija. Taip pat kreipimesi pareikalauta užtikrinti šios koncepcijos rengimo ir įgyvendinimo viešumą ir skaidrumą.

Rasos Šimkutės, Astos Pilybienės ir Eugenijaus Nedzinsko nuotr.
 

    

 

KLAIPĖDOS LIBERALAI KONTROLĖS KOMITETĄ SIEKIA PAVERSTI KAČIUKŲ PRIEGLAUDA

Pranešimas spaudai
2015 06 16

Nina Puteikienė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, Kontrolės komiteto narė

 

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos valdančioji dauguma išsigando Kontrolės komiteto veiklos plano 2015 metams, kuriame numatyta griežta savivaldybės įmonių lėšų naudojimo kontrolė. Nors šis planas jau buvo patvirtintas Kontrolės komitete ir pateiktas tarybos posėdžiui, tačiau praėjusiame tarybos posėdyje nebuvo svarstytas, argumentuojant mažareikšmiu vieno žodžio netikslumu.

Šiandien 15.30 val. vyksiančiam Kontrolės komiteto posėdžiui naujoji jo narė liberalė Vaida Žvikienė pateikė jau valdančiosios daugumos „apkramtytą“ Kontrolės komiteto darbo planą. Jame siūloma atsisakyti Klaipėdos miesto savivaldybės įmonėse atliktų nepriklausomų auditų išvadų svarstymo.

Negi valdančioji dauguma bijo visos tiesos apie UAB „Gatvių apšvietimas“; UAB „Klaipėdos autobusų parkas“; UAB „Naujasis turgus“; UAB „Vildmina"; AB „Klaipėdos vanduo“; UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras; AB“ Klaipėdos energija“; UAB „Klaipėdos bendrabutis“; UAB „Senasis turgus“ veiklą? Juk būtent dėl šių įmonių veiklos skaidrumo nuolat išsakomi priekaištai.

Tokius pasiūlymus galima vertinti tik kaip sąmoningą mėginimą pažeisti įstatymus, sutrukdyti tarybos nariams atlikti savo pareigas ir naudotis savo teisėmis.

Liberalai siekia paversti Kontrolės komitetą kačiukų prieglauda, galinčia tik išklausyti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą ir gailiai pakniaukti, jeigu kažkas nepatinka.

Valdančioji dauguma nenori patikėti, kad Kontrolės komiteto esminė paskirtis – savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo kontrolė. Vietos savivaldos įstatymas dar aiškiau sudeda taškus ant „i“, pabrėždamas, kad šis komitetas siūlo savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikti savo išvadas dėl audito rezultatų.

 

KLAIPĖDOJE – DISKUSIJA APIE BEATODAIRIŠKĄ MEDŽIŲ NAIKINIMĄ

Medžių gerovė žmogaus kuriamoje aplinkoje

Diskusija apie medžių naikinimą Klaipėdos mieste

2015–05-06, Klaipėda

Klaipėdos valstybinės kolegijos, Technologijų fakultete, salėje IV aukšte, Bijūnų g. 10
Pradžia 13 val.

  • Medžių gerovė žmogaus kuriamoje aplinkoje. Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro vadovas.
  • Želdynų gyvenvietėse reglamentavimas Belgijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Akvilė Matulytė, EP nario Bronio Ropės padėjėja
  • Medžio architektūra kraštovaizdžio dizaine. Algimantas Bacevičius, Lietuvos arboristikos centro narys
  • Miesto medžių asortimento parinkimo principai. Artūras Poškus, Lietuvos dendrologų draugijos narys.
  • Želdinių formavimo situacijos Klaipėdoje apžvalga. Diana Baravykaitė, Lietuvos dendrologų draugijos narė
  • Statistinė, finansinė, kokybinė ir rūšinė kirtimų ir sodinimų Klaipėdoje pastaraisiais metais apžvalga. Irena Šakalienė, Klaipėdos m. sav. Miesto tvarkymo skyriaus vedėja
  • Kompleksiškas požiūris į želdynus mieste. Prof. Petras Grecevičius, Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys
  • Klaipėdiečių sveikatos būklės tendencijos. Laura Lidžūtė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos specialistė
  • Medžių kirtimai Klaipėdoje - klaidinga sistema ar sisteminė klaida? Ramunė Staševičiūtė, Lietuvos architektų sąjunga Klaipėdos skyriaus valdybos narė arba Vaidotas Dapkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas
  • Visuomenės informavimo reikšmė želdinių priežiūros srityje. Liudvika Kuzminčiūtė, Klaipėdos žalųjų organizacija

  

Ninos Puteikienės nuotraukos

Skaitykite plačiau
TVARKĖME ŽARDĖS PILIAKALNIO APLINKĄ
"Puteikis plius" komanda akcijos "Darom" metu darbavosi ant Žardės piliakalnio. Šis Kuršių istorijos paminklas pastaruoju metu garsėja kaip apleista ir Klaipėdos valdžios nepastebima vieta. Akcijos metu surinktos šiukšlės, jau anksčiau nukirsti krūmai, medžių šakos.
Skaitykite plačiau
DIDŽIAVYRIŲ DRAMA: TARP MEILĖS ŽMONAI IR TĖVYNEI arba KAIP LIBERALAI RUSIJOS RĖMĖJUS AUGINA

Nina Puteikienė
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė

Kas galėjo patikėti, kad Prezidentės globojami ir godojami liberalai ims ir įsileis į savo užantį partiją, kuri atvirai remia Rusijos agresiją Kryme, puošiasi Georgijaus juostelėmis ir abejoja stabilumą Europoje užtikrinančiomis tarptautinėmis sutartimis?

Kaip liberalai „bloką“ dyzelinu ir žuvyte maitino
Ne tik įsileido, o dar ir pati augino ir maitino. Rusų aljansas, paskutiniuose savivaldos rinkimuose ėjęs su Valdemaro Tomševskio bloko vėliava, ne vienerius metus liberalams Klaipėdoje užtikrino stabilią daugumą ir absoliutų palaikymą. Už tai liberalai bloką dosniai maitino benzinu, dyzeliu, šviežia ir šaldyta žuvimi, rūkyta ir raikyta mėsa, kitomis turgaus gerybėmis: „blokas“ jau ilgus metus kaip savame darže šeimininkauja Klaipėdos autobusų parke ir Naujajame turguje. Parke karaliauja Jelizaveta Daugininkienė, turguje direktoriauja Viačeslav Karmanov. Biologiškai tariant, „bloko“ ir liberalų simbiozė vieniems užtikrina sotų gyvenimą, antriems – ramią galvą dėl politinės daugumos uostamiestyje.

Skaitykite plačiau
NAUJOJI OPOZICIJA KLAIPĖDOJE – SU PLIUSO ŽENKLU IR… RESPIRATORIAIS
Balandžio 16 dieną, per pirmąjį naujosios Klaipėdos miesto tarybos posėdį visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis Plius“ kandidatai, tapę tarybos nariais, sukūrė frakciją ir paskelbė dirbsią opozicijoje.
Reikšdami protestą, šios frakcijos nariai Nina Puteikienė, Ligita Girskienė ir Alfonsas Vildžiūnas posėdžio metu buvo užsidėję respiratorius. Kaip paaiškino Nina Puteikienė, šis simbolinis ženklas rodo, jog valdančioji koalicija skleidžia negerą kvapą, nes joje dirba Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – atvirai antivalstybinė jėga, kurią, kaip vieną iš grėsmių nacionaliniam saugumui, savo ataskaitoje nurodė VSD.
Skaitykite plačiau
KAIP VANAGAS GANDRUS POLITINĖS ETIKOS MOKĖ
Dalinamės Klaipėdos tarybos narės Ninos Puteikienės mintimis apie tai, kaip Klaipėdoje buvo formuojama valdančioji koalicija – didžiosios žiniasklaidos priemonės šių pastebėjimų neišdrįso skelbti.
Skaitykite plačiau
Powered By Website Baker